CIVICUS Monitor skelbia, kad trečdalis žmonijos gyvena „uždarose“ visuomenėse

„CIVICUS Monitor“, stebinti asociacijų, taikių susirinkimų ir saviraiškos laisvę 198 šalyse ir teritorijose, gruodžio 6 d. naujoje ataskaitoje paskelbė, kad beveik trečdalis žmonijos šiandien gyvena šalyse, kuriose yra „uždara“ pilietinė erdvė.

Tai didžiausias procentas – 30,6 % pasaulio gyventojų, gyvenančių labiausiai ribojančioje aplinkoje nuo pirmosios CIVICUS Monitor ataskaitos 2018 m. Tuo tarpu tik 2,1 % žmonių gyvena „atvirose“ šalyse, kur pilietinė erdvė yra laisva ir apsaugota, o tai mažiausias procentas iki šiol ir beveik perpus mažesnis nei prieš šešerius metus. Šios išvados, išsamiai aprašytos ataskaitoje „People Power Under Attack 2023“ („Atakuojama žmonių galia 2023“), rodo pasaulinę pilietinės erdvės krizę, kuriai išspręsti reikia nedelsiant imtis pasaulinių pastangų. „Mes stebime precedento neturintį visuotinį susidorojimą su pilietine erdve“, – sakė CIVICUS Monitor vadovaujanti tyrėja Marianna Belalba Barreto.

Šiais metais sumažėjo septynių šalių reitingai. Tarp jų yra Venesuela ir Bangladešas, kurios įvertintos kaip „uždaros“ dėl sustiprėjusių susidorojimų su aktyvistais, žurnalistais ir pilietine visuomene. Demokratinės šalys taip pat “paslydo”. Didžiausios Europos demokratijos - Vokietijos reitingas iš „atviros“ pakeistas į „susiaurėjusios“ pilietinės visuomenės lygį dėl šalyje priimtų protestų draudimų ir netinkamo elgesio su aplinkosaugos aktyvistais. Bosnijos ir Hercegovinos vertinimas buvo sumažintas iki „trukdymo“ lygio – ji tapo dvyliktąja Europos valstybe, kurios reitingas buvo sumažintas nuo 2018 m.

Vienas dramatiškiausių 2023 m. kritimų įvyko Senegale, kuris kadaise buvo laikomas viena stabiliausių Vakarų Afrikos demokratijų. Senegalas pateko į „represuotųjų“ kategoriją, vyriausybei nuolat persekiojant protestuotojus, žurnalistus ir opoziciją prieš rinkimus.

Nepaisant šių nerimą keliančių tendencijų, ataskaitoje pateikiami ir gerieji pavyzdžiai ir šalys, kurios daro pažangą. Pavyzdžiui Rytų Timoro pilietinės erdvės vertinimas pakilo į antrąjį geriausią įvertinimo lygį, t.y. nuo „trukdymo“ iki „susiaurėjusio“, o tai atspindi šalies įsipareigojimą gerbti pagrindines laisves. Kitų keturių šalių reitingai pagerėjo, nors jos vis tiek dar išlieka „represuotų“ arba „trukdymo“ zonose. Tarp gerų pavyzdžių minimas Fidžis, kuris panaikino ribojantį žiniasklaidos įstatymą, Kenijos teismai pripažino LGBTQI+ žmonių teisę bendrauti, net Tadžikistanas, kur pilietinė visuomenė „uždara“, sukūrė nacionalinę žmogaus teisių strategiją, kuri ateityje gali turėti teigiamų pokyčių.

„Aktyvios pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų, bei jų produktyvaus bendradarbiavimo su valdžios institucijomis, teisės viršenybės principų ir pagarbos žmogaus teisėms laikymosi pastangos Lietuvoje ir toliau vertinamos gerai. Džiaugiamės, kad visų mūsų pastangų dėka, Lietuva išlieka, tarp tų labai nedidelio skaičiaus valstybių pasaulyje (atstovaujančių 2,1% pasaulio piliečių), kuriose pilietinė visuomenė yra atvira ir laisva“, - sakė NVO informacijos ir paramos centro, kuris yra CIVICUS narys, vadovė Olia Žuravliova.

Susipažinti su „People Power Under Attack 2023“ ataskaita, vertinimo metodika ir išsamiais šalių vertinimais, galite specialiame aljanso tinklapyje CIVICUS Monitor