Apžvalga: Transformaciniai 2022-ieji Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikai
2022 m. buvo transformacinis laikotarpis Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo (VB) politikai. Jame šalies nevyriausybinio sektoriaus atstovai įžvelgia ir sveikintinų, ir nerimą keliančių ženklų, rašoma naujai išleistame dokumente „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos apžvalga: Nevyriausybinio sektoriaus perspektyva“ (autorius Lukas Ivanauskas).
2022 m. vienas svarbiausių įvykių Lietuvos VB politikoje buvo mūsų šalies įstojimas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komitetą (EBPO PVK), kuris formuoja tarptautinius vystomojo bendradarbiavimo standartus. Lietuvos narystė šiame komitete iš dalies yra ir Lietuvos nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriaus nuopelnas, nes šis dėjo daug pastangų idėjai tapti realybe.
Esminiai Lietuvos VB sektorių apibrėžę išoriniai veiksniai buvo 2021 m. gruodį URM priimtos naujos Vystomojo bendradarbiavimo strateginės kryptys 2022–2025 metams; užsitęsęs Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo (VB fondas) veiklų pradėjimo procesas; ir Lietuvos NVO atsakas į besikeičiančias realijas Ukrainoje, o kartu – neapibrėžtumas dėl viso sektoriaus ateities karo kontekste. Apžvalgoje šie trys punktai aptariami plačiau ir įvairiais rakursais. Esminiai aspektai:
Naujosios VB politikos kryptys 2022–2025 metams pirmąkart patvirtino VB strategijas ne tik įprastoms Rytų partnerystės šalims, bet ir Vidurio Rytų (Palestina, Irakas) ir Afrikos (Nigerija, Gana, Kenija, Malis) regionams bei Uzbekistanui, kartu įvardijant atitinkamus tematinius prioritetus. Tačiau, apžvalgos rengėjų manymu, tai labiau rodo ne naują kokybę, o ankstesnio politinio mąstymo tąsą, nes, kaip ir jų pirmtakuose, minėtose kryptyse trūksta aiškiai suformuluotos vizijos, kokią Lietuvos VB politiką planuojama kurti ir kokių rezultatų siekti. Nėra ir konkrečių veiksmų plano, kuris padėtų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
VB srityje dirbančių nevyriausybininkų ilgai lauktas VB fondas pagaliau sudarė sąlygas NVO sektoriui ir kitoms Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo bendruomenės organizacijoms gauti ko-finansavimą tarptautiniams projektams, tačiau ko-finansavimo skyrimo procesui trūksta aiškumo. Didžiausią NVO sektoriaus atstovų nuostabą sukėlė VB fondo sprendimas nebefinansuoti projektų, skirtų visuomenės švietimui ir informavimui apie vystomąjį bendradarbiavimą.
Praėjusių metų vasario pabaigoje prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą dar labiau padidino Lietuvos NVO jaučiamą neapibrėžtumą dėl VB politikos ateities – panašios baimės sklando ir tarptautinėje VB plotmėje. Akivaizdu tai, kad Lietuvos NVO sektorius gali ir nori prisidėti prie Ukrainos atkūrimo, tačiau patirties lyderiaujant didesniems tarptautiniams projektams trūkumas ir valstybės finansinių instrumentų apyvartinėms lėšoms pasiskolinti nebuvimas apsunkina Lietuvos NVO lyderystę Ukrainos atkūrimo procesuose. Kita vertus, galima įvertinti ir tai, jog prasidėjus karui, glaudesnio bendradarbiavimo poreikis su ne Rytų partnerystės šalimis, atrodo, dar labiau suaktualėjo.
Dokumentą „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos apžvalga: Nevyriausybinio sektoriaus perspektyva“ .pdf formatu galima parsisiųsti iš Vystomojo bendradarbiavimo platformos tinklalapio.
Vystomojo bendradarbiavimo platformos, NVO informacijos ir paramos centro informacija