Versija spausdinimui

Skurdas iš Lietuvos nesitraukia

Nepaisant visų pergalingų valdžios raportų apie „gerėjančią ekonominę šalies padėtį“, skurdas iš Europos centro neketina trauktis.

„Liesas“ statistikos atspindys

Reklama
Praėjusių metų pabaigoje Statistikos departamentas tyliai išplatino pranešimą apie pirmą kartą šalyje atliktą gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą. Ir paaiškėjo gana nemalonūs europiečio akiai rezultatai. Ištyrus namų ūkius (arba šeimas) pagal disponuojamas pajamas, paaiškėjo, kad penktadalio turtingiausių šeimų pajamos buvo net šešis kartus didesnės nei penktadalio skurdžiausiųjų. Ir beveik pusę pastarųjų gyventojų pajamų sudarė socialinės išmokos, kai turtingieji beveik viską (82 proc.) užsidirbo samdomojo darbo pajamomis.

Kas trečias – skurdžius

O apskritai išankstiniais duomenimis 2005 metais santykiniame skurde gyveno 18 proc. šalies gyventojų, arba — 615 tūkst. O jei atmestume valstybės socialines išmokas, santykinis skurdo lygis Lietuvoje pašoktų iki 23,7 proc. visų gyventojų. Arba — iki 800 tūkst.

Vaizdelis tikrai nekoks: turint omenyje, kad apie pusė milijono dirba Vakarų Europoje, pastarasis skaičius tikriausiai sudaro lygiai trečdalį pasilikusiųjų. Pasirodo, esame skurdžių visuomenė…

O kaipgi kitaip pavadinti tokią farmaciją, kurios kas trečias visuomenės narys — už santykinio skurdo ribos? Kur net 38,4 namų ūkių elementariausia buitinė paslauga — išlaikyti būstą — yra „labai didelė“. Kur savaitė atostogų ne namuose visai šeimai būtų per didelė prabanga net 70,7 proc. gyventojų, valgyti mėsą ar žuvį kas antrą dieną — vos ne kas trečiam, o vis įsiskolina už būsto išlaikymo paslaugas net kas penktas šalies namų ūkis! Ir tik 15,6 proc. gyventojų nesusidūrė nė su viena iš apklausoje nurodytų ekonominių problemų.

Nevyriausybininkai siūlosi padėti

Praeitą savaitę visos serijos nevyriausybinių organizacijų atstovai surengė spaudos konferenciją, kurios pagrindiniai leitmotyvai buvo trys. Pirma, Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija: šalies BVP nuolat auga, tačiau santykinis skurdas nemažėja. Ir su savo 18 proc. mes ženkliai atsiliekame nuo kitų ES šalių naujokių.

Štai Čekijoje šis rodiklis tesiekia 8 proce., Slovėnijoje ir Vengrijoje jis yra 10 proc. Nors mūsų šalies vyriausybė nuo 2000 metų nuolat rengia strategijas ir veiksmų planus skurdui bei socialinei atkirčiai mažinti, padėtis iš esmės nesikeičia.

Algio Dobrovolsko, projekto „Lietuva be atskirties ir skurdo“ eksperto, nuomone, pagalbą skurstantiems turėtų teikti ne tiek valstybė, kiek pilietinė visuomenė. Nes valstybės taikomos priemonės šioje sferoje niekuomet nebus taiklios. O už skurdo mažinimą turėtų būti atsakingi visi — nuo valstybinių institucijų iki kaimo bendruomenių. Ir, kaip su pasitenkinimu pažymėjo nevyriausybininkai, nuo praeitų metų jie pagaliau aktyviau įtraukiami į nacionalinę kovą su skurdu.

Dar toliau savo kalboje nužengė minėtojo projekto ekspertas Romas Lazutka, jau ne vienerius metai studijuojantis socialinius procesus Lietuvoje. Pasak jo, mūsų šalyje vis dar katastrofiškai mažai socialinės industrijos, kurią tebando statyti tik valstybinės bei savivaldos institucijos.

Šį savo teiginį ekspertas pagrindė paprastu pastebėjimu: visuomenės nariai, užuot ėmę kolektyviai kovoti už savo teises (o drauge — ir už geresnį gyvenimą), pakuojasi lagaminus ir individualiai išvyksta to geresnio gyvenimo ieškoti Vakaruose. Tačiau juk vakariečiai tą savo „rojų“ susikūrė patys, ilgus dešimtmečius trukusio socialinio dialogo dėka. O mes, čia, Lietuvoje jo kažkodėl megzti nenorime, stebėjosi ekspertas.

Ministerija planuoja ir vykdo…

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paprašyta pateikė per kelis mašinraščius išdėstytus Nacionalinės kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planus: įgyvendintus, vykdomus ir kuriamus. Ministerija lyg ir turi kuo pasigirti: užimtumas (pernai, palyginti su 2005 metais) padidėjo 0,9 proc., ilgalaikių bedarbių procentas per pastaruosius metus sumažėjo nuo 29 iki 17 proc., įsteigta 37 tūkstančiai naujų darbo vietų, įdarbinta apie 1,5 tūkstančio neįgaliųjų… Socialinio draudimo ir pensijų srityje apskritai kone ties kiekvienu skirsniu ministerija sau gali dėtis pliusiukus: padidinta, išaugo, įteisinta. Pagal naująjį Užimtumo įstatymą nuo pernai rugpjūčio bedarbiui, dalyvaujančiame profesiniame mokyme, ne tik mokama bedarbio pašalpa, bet ir mokymo stipendija. Žodžiu, ministerija su savo visais padaliniais, kaip normali biurokratinė institucija, dirba pagal tą patį principą: gauti ir išdalinti.

Žvejai bus apipilti žuvimis?

Visi žino tą alegoriją: duokime žvejui (arba bet kuriam žmogui) ne žuvies, o įteikime jam meškerę (tinklą ir t.t.), ir problema bus išspręsta: žmogus pats pasirūpins savimi. Taip ir elgiasi dauguma normalių žmonių. Kaip, beje, ir dauguma normalių valstybių. Kadangi mūsų šalį prie tokių priskirti dar gana sunku, Lietuva eina savo keliu.

O būtent: ką tik vyriausybė patvirtino skurdo ir socialinės atskirties mažinimo 2007-2008 metais priemones. Per šiuos dvejus metus numatoma vykdyti per 130 priemonių, kurioms finansuoti iš įvairių šaltinių reikės beveik 4 milijardų litų.

Įspūdinga suma, tiesa? Tik nepulkite įsivaizduoti, kad per artimiausius porą metų tie 800 tūkst. skurstančiųjų taip ir pasidalija tuos beveik 4 milijardus litų. Nepamirškite: ekspertai, ekspertizės, planai, programos, jų rengėjai, derintojai, tvirtintojai ir tikrintojai. Arba, kaip tai dar moksliškai vadinama, — administravimo išlaidos.

Kaip jūs manote, kurią dalį nuo tų milijardų jos sudarys? Tačiau bus blogiausia, jei ir toliau bus einama vien miltų, makaronų ir ryžių dalijimo keliu. Mūsų valdantieji tarsi nesuvokia, kad pamaitinti alkstančiuosius — tai tik laikina priemonė, kuri niekaip neišsprendžia esminių klausimų: kodėl tie žmonės alkani ir kas skatina juos toliau alkti?

„Savaitė", alfa.lt informacija

2007 02 23 - Kauno politikai pasižada spręsti jaunimo organizacijų problemas

2007 02 23 - Vaikų dienos centrams padalyti septyni milijonai litų

2007 02 22 - Atviruose debatuose Vilniuje bus ieškoma piliečių aktyvumo rakto

2007 02 21 - Naujas socialinių paslaugų centras neįgaliesiems

2007 02 19 - Nevyriausybinės organizacijos kviečiamos bendradrbiauti pažymint 50-ąjį Romos sutarties jubiliejų

2007 02 15 - Jaunimas galės internete „pasitikrinti“ politines pažiūras

2007 02 15 - Stiprinamas valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas siekiant lyčių lygybės

2007 02 13 - Lietuvoje inicijuojamas nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vystomojo bendradarbiavimo srityje, platformos steigimas

2007 02 12 - Didesnė valstybės parama socialinėms įmonėms

2007 02 12 - JTVP Lietuvoje pristato pirmąjį regioninį projektą

2007 02 12 - Kvietimas įsijungti į Europos Tarybos kampanijos "Visi skirtingi - visi lygūs" darbo grupes

2007 02 12 - Paskirtos valstybės biudžeto lėšos Meno kūrėjų organizacijų kūrybinėms programoms

2007 02 11 - Psichologinės pagalbos telefonu tarnyboms šiemet skirta 100 tūkst. litų daugiau nei pernai

2007 02 11 - Šveicarija Lietuvai skiria 157 milijonų litų

2007 02 10 - Užsienio fondai traukiasi iš Lietuvos

2007 02 09 - Psichologinė pagalba vaikams gali tapti neprieinama

2007 02 09 - Rinkimai - kova tarp partijų ir bendruomenių atstovų?

2007 02 09 - Skurdas iš Lietuvos nesitraukia

2007 02 09 - Užsienio lietuvių bendruomenių projektams skirta 520 tūkst. litų