PILIEČIŲ DALYVAVIMO VALSTYBĖS VALDYME SVARBA

Piliečių dalyvavimas valstybės valdyme yra vienas iš svarbiausių demokratijos bei laisvos ir atviros visuomenės bruožų, tačiau tuo pat metu sukeliantis problemų ir diskusijų ne tik ideologinių ar mokslinių, bet ir praktinių dalyvavimo sąlygų taikymo galimybių visumoje.

Įvairios pasaulio šalys siekia efektyvesnio dialogo ir bendradarbiavimo su piliečiais, siekiant juos įtraukti į sprendimų priėmimo procesus, skatinant jų dalyvavimą valstybės valdyme, tačiau kokiomis formomis ar ideologiniais principais reikėtų vadovautis siekiant šių tikslų – viena iš temų, kurią analizuojama daugumoje pasaulio šalių.

Mokslininkų nuomone, piliečių dalyvavimas – tai bendravimas tarp piliečių ir valdžios, kai valdžia informuoja piliečius ir juos išklauso, o piliečiai išsako savo nuomonę ir pageidavimus valdžiai. Piliečių dalyvavimo terminas aiškiai suprantamas ir dažnai vartojamas kalbant apie netiesioginio dalyvavimo formas, tokias kaip narystė interesų grupėje ar balsavimas rinkimuose, ar dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje.

Į klausimą, kodėl piliečių dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose yra veiksmingas ir svarbus valstybės valdymui, galima būtų atsakyti tokiais teiginiais:

• tai skatina visuomenės ir vietos valdžios dialogą;
• pagerina valdžios institucijų veiklos skaidrumą bei atskaitomybę, tokiu būdu sukuriant sąlygas geram valdymui;
• padeda spręsti tam tikro regiono problemas ir kartu padeda užtikrinti, kad į piliečių nuomonę būtų atsižvelgta priimant politinius ir programinius sprendimus;
• padeda nustatyti bendruomenės poreikius ir prioritetus;
• sudaro galimybę gauti būtinos reikiamos informacijos geriausiam sprendimui priimti ir suteikia galimybę paaiškinti žmonėms reikalo esmę, kai būtina priimti sudėtingą ar nepopuliarų sprendimą;
• leidžia valstybės tarnautojams parodyti piliečiams, kad jie išmano savo darbą ir jį dirba atsakingai, tarnauja piliečiams;
• gali paskatinti bendruomenės kūrybingumą, leidžia panaudoti piliečių gabumus;
• ugdo abipusį pasitikėjimą;
• gali padėti valstybės tarnautojams spręsti konfliktus, pasiekti konsensusą ir užtikrinti piliečių paramą;
• gali padėti koreguoti ir tobulinti programas, siekiant užtikrinti visuomenės paramą;
• leidžia gauti visuomenės paramą, nes žmonėms patinka, kai klausiama jų nuomonės svarbiais klausimais, ypač tais, kurie turi jiems tiesioginės įtakos ir kurie leidžia jiems pasijusti reikšmingais.

Tačiau dažnai žmogaus laisvėms ir pačiai demokratijai kyla pavojai, kai atskiri individai ar visuomenė nerodo susidomėjimo valdžios institucijų veikla, o tiesioginis gyventojų dalyvavimas viešųjų reikalų tvarkyme dažniausiai suvokiamas tik kaip piliečių dalyvavimas rinkimuose. Lietuvoje dar nedaug piliečių aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime, todėl galima konstatuoti, jog dauguma jų, sąmoningai ar ne, yra linkę leisti priimti sprendimus atsakingiems valstybės tarnautojams, stokoja pilietinės sąmonės.