NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS LIETUVOJE

Lietuvoje nevyriausybinėmis organizacijomis laikomos asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei dauguma viešųjų įstaigų, kurioms būdingi šie požymiai:

• juridinis asmuo;
• prigimtinė nepriklausomybė nuo valdžios ir valstybės valdymo institucijų;
• ne pelno paskirstymo principas (gautas pelnas nėra paskirstomas tarp steigėjų, darbuotojų ar narių, o investuojamas į pagrindinę įstatuose numatytą veiklą);
• savivalda ir savanoriškumas (laisvas narių įstojimas ir išėjimas);
• tarnavimas visuomenės labui;
• nėra siekiama valdžios ir tiesioginio dalyvavimo rinkimuose;

Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje,kuriai 1992 metų spalio mėnesį vieningai pritarė piliečių referendumas, kviečiama kurti "atvirą, teisinę, pilietinę visuomenę" . Tais pačiais metais buvo priimtas ir pirmasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl ne pelno organizacijų (įmonių) įstatų pagrindinių nuostatų patvirtinimo”, kuriuo remiantis buvo registruojamos pirmosios nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje (šio nutarimo metu buvo įregistruota apie 260 organizacijų). Po kelių metų Lietuvos Respublikos Seimas priėmė šiuos nevyriausybinių organizacijų registravimąsi reglamentuojančius teisės aktus:

• 1995 metais – LR Visuomeninių organizacijų įstatymas (neteko galios 2004 m.);
• 1996 metais – LR Viešųjų įstaigų įstatymas;
• 1996 metais – LR Labdaros ir paramos fondų įstatymas;
• 1996 metais – LR Asociacijų įstatymas;

Nei viename iš minėtų įstatymų nenurodyta sąsaja su apibūdinimu nevyriausybine organizacija, tad kyla klausimas ką iš tiesų galima vadinti nevyriausybine organizacija. Taip pat neapibrėžta su kuriomis organizacijomis valdžios institucijoms reikėtų bendradarbiauti priimant teisės aktus ar konsultuojantis atitinkamos viešosios politikos klausimais.

Lietuvoje, taip pat ir daugelyje kitų pasaulio šalių, yra nesutariama dėl bendrojo nevyriausybinių organizacijų sąvokos apibrėžimo. Taip pat neaišku, ar dera nevyriausybinėmis organizacijomis vadinti kitas ne pelno organizacijas – profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas ir pan., kadangi pastarųjų organizacijų steigimąsi ir veiklą numato ne tik atskiri Lietuvos Respublikos įstatymai, bet ir LR Konstitucijos nuostatos.

Taigi bendras sutarimas galėtų būtų toks, jog nevyriausybine organizacija galima vadinti tik tokias organizacijas, kurios įsteigtos laisva piliečių valia pagal LR Asociacijų, LR Labdaros ir paramos fondų bei LR Viešųjų įstaigų įstatymą.

Šiuo atveju verta akcentuoti tai, jog jokia savivaldos ar centrinės valdžios institucija neturi daugiausia valdymo teisių bei kad šios organizacijos tenkina visuomenės interesus ir savo veikloje vadovaujasi LR Labdaros ir pramos įstatyme išvardytais visuomenei naudingais tikslais.