Seimas panaikino reikalavimą paramos tiekėjams ir gavėjams teikti VMI mėnesines ataskaitas

Pagal dabar galiojantį reglamentavimą, paramos teikėjai privalo pateikti VMI mėnesio ir metinę ataskaitas apie suteiktą paramą. Mėnesio ataskaita buvo teikiama, kai nuo kalendorinių metų pradžios vienam paramos gavėjui suteiktos paramos suma viršydavo 15 000 eurų. Tokie patys reikalavimai ir tvarka galioja ir paramos gavėjams.

Seimas priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta nuo kitų metų atsisakyti reikalavimo juridiniams asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikti mėnesio ataskaitas apie suteiktą arba gautą paramą ar labdarą. Tokiu būdu siekiama sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams.

„Nuo kitų metų sausio 1 d. atsisakome perteklinių reikalavimų, kurie nekuria papildomos vertės paramos kontrolei. Tikimės, kad supaprastinus ataskaitų teikimą, organizacijos daugiau laiko galės skirti savo pagrindinei veiklai, o ne ataskaitų pildymui“, – pabrėžia finansų ministras K. Vaitiekūnas.

„Kadangi paramos gavimo ir panaudojimo, taip pat paramos teikimo metinėse ataskaitose teikiami visi gautos arba suteiktos paramos duomenys už metus, be to, vertinimai, kam panaudota gauta parama, atliekami pagal pateiktas metines ataskaitas, o panaikinus paramos gavėjo statusą, gauta ir nepanaudota arba negrąžinta parama apmokestinama tik pasibaigus metams ir pateikus metinę pelno mokesčio deklaraciją, kitos papildomos kontrolės priemonės nėra tikslingos“, – pažymi iniciatyvos rengėjai aiškinamajame rašte.

Įsigaliojus pakeitimams, verslui, teikiančiam ar gaunančiam paramą (labdarą), bus privaloma teikti tik metines ataskaitas – mėnesio ataskaitų atsisakoma. Tai lems paprastesnį, aiškesnį ir mažiau išteklių reikalaujantį ataskaitų teikimą. VMI vertinimu, dėl šių įstatymo pataisų administracinės verslo išlaidos kasmet sumažės beveik 50 tūkst. eurų.

„Sveikiname sprendimą atsisakyti perteklinių mėnesio ataskaitų teikimo reikalavimų. Nors oficialiai vertinama, kad verslo administracinė našta sumažės apie 50 tūkst. eurų per metus, nevyriausybiniam sektoriui šis pokytis yra dar reikšmingesnis, nors jo finansinė išraiška nėra lengvai pamatuojama. Didelė dalis NVO veikia projektiniu pagrindu, o nemaža dalis veiklų įgyvendinama savanoriškai, visuomeniniais pagrindais. Administraciniai reikalavimai šiose organizacijose dažnai tenka ne profesionaliems finansininkams, o patiems bendruomenių nariams ar savanoriams, todėl kiekviena papildoma ataskaita reiškia ne tik laiką, bet ir prarastą galimybę skirti jį tiesioginei socialinei, kultūrinei ar aplinkosauginei veiklai."  - teigia Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorė Olia Žuravliova. 

Vertinant, kad savanoriška veikla Lietuvoje sukuria apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto, galima daryti prielaidą, jog administracinės naštos mažinimas net ir nedideliu mastu leidžia išlaisvinti reikšmingą žmogiškųjų išteklių dalį. Jei net keli procentai laiko, kuris anksčiau buvo skiriamas mėnesinėms ataskaitoms, bus nukreipti į veiklas, kuriančias socialinę vertę, realus ekonominis ir visuomeninis efektas NVO sektoriuje gali viršyti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų per metus.

Todėl šis sprendimas yra svarbus ne tik kaip biurokratijos mažinimo priemonė, bet ir kaip investicija į pilietinės visuomenės stiprinimą bei didesnį NVO sektoriaus tvarumą.

NVO informacijos ir paramos centro pastaba:

• 1 % BVP (apie ~700 mln. Eur, priklausomai nuo metų) siejama su savanoriška veikla.

• Jei administracinės naštos mažinimas leistų „išlaisvinti“ net 0,05–0,1 % šios vertės, tai reikštų 35–70 tūkst. eurų ekvivalentą per metus vien per efektyviau panaudotą laiką.

• Tai konservatyvus vertinimas, neįtraukiantis emocinio perdegimo, motyvacijos kritimo ar smulkių NVO veiklos stabdymo kaštų.

Už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-887(2) balsavo 64 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 8 parlamentarai.

LR Seimo kanceliarijos, NVO informacijos ir paramos centro informacija