Lietuva 2030: perspektyvinis žvilgsnis pro rakto skylutę
Martinas Žaltauskas
Valstybės pažangos tarybos narys, NVO informacijos ir paramos centro direktorius
Žemiau pateiktas tekstas yra vizija, apie galimą ateities situaciją Lietuvoje 2030 metais.
Visą tekstą galima rasti čia.
Įpusėjus ilgalaikės valstybės strategijos “LT2030” vykdymui ir besibaigiant Nacionalinės pažangos programos 2012 – 2020 įgyvendinimui, šiuo metu yra kuriama nauja Nacionalinės pažangos programa 2021 – 2030. Ši programa turėtų tapti pagrindiniu strateginiu dokumentu, „apjungiančiu“ visas Lietuvoje buvusias strategijas ir programas, kurių skaičiuojama iki 300.
Šiandien, 2030 metų gruodžio 10 dieną, minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, vyksta Valstybės pažangos tarybos konferencija, kurioje visuomenei pristatomi Lietuvos strategijos “Lietuva 2030”, LR Seimo priimtos dar 2012 metais, pasiekimai. Gera girdėti, kad po 18 metų įvairių šios strategijos įgyvendinimo etapų, pagaliau sukurti ir išlaikomi gerovės valstybės standartai tiek valstybės valdymo, tiek ir viešųjų paslaugų teikimo sferose. Lietuvoje per pastaruosius kelis metus nefiksuoti jokie ksenofobijos ar homofobijos apraiškų atvejai, o žmogaus teisių užtikrinimo kontekste Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos Sąjungoje.
Valstybėje normalizavosi bendradarbiavimo santykiai tarp valdžios atstovų ir interesų grupių. Lobistinės veiklos įstatymas galų gale Parlamento sprendimu neteko galios, o esminiai teisėkūros procesus reglamentuojantys aspektai perkelti į Teisėkūros pagrindų įstatymą. Valstybės institucijos tapo dar atviresnės pasiūlymų priėmimui ir nagrinėjimui kartu su verslo ir nevyriausybinių organizacijų bendruomenėmis. Pilietinės galios indeksas jau kasmet nuosekliai kyla, skaičiuojant nuo 2020 - 37, 2030 metais pasiekė 63 balus iš 100.
Lietuva - atvirų duomenų valstybė, kurioje visi gyventojai ir juridiniai subjektai gali neatlygintinai gauti ir teikti duomenis apie save atvirame duomenų portale. Prieš dešimtmetį prasidėjus atvirų duomenų politikos formavimui buvo skaičiuojama, kad atviri duomenys sukurs apie 170 milijonų eurų pridėtinės vertės. Tačiau šiandien galime pasidžiaugti, kad tas apskaičiavimas lūkesčius viršijo kone dvigubai.
Lietuva - inovacijomis grįsta valstybė, kurioje viešosios paslaugos sporto, kultūros, švietimo, socialinių ir kitose srityse Lietuvoje jau nebeteikiamos centrinės valdžios ar savivaldybių dar Sovietiniais laikais įkurtų biudžetinių įstaigų. Toks iš esmės reorganizuotas biudžetinių įstaigų tinklas paskatino paslaugų įvairovės ir inovacijų atsiradimą, užtikrino jų veiklos kokybės ir efektyvumo standartų diegimą. Strategijoje “Lietuva 2030” buvo numatyta, kad iki 2020 metų bent 15% viešųjų paslaugų (sporto, kultūros, švietimo, socialinių ir kitų) dalis bus perduota nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir bendruomenėms teikti. Šiandien, 2030 metų pabaigoje galime džiaugtis, kad daugumoje savivaldybių tas procentas pasiekė net 50% ir daugiau.
Atsisakius biudžetinių įstaigų tinklo išlaikymo politikos savivaldybėse buvo įdiegtas kaštų - naudos analizės apskaičiavimo mechanizmas. Šiandien visi vietos merai, politikai, administracijos darbuotojai ir NVO atstovai suvokia viešųjų paslaugų teikimo per NVO sektorių prasmę, užtikrinant viešųjų paslaugų konkurencingumą tiek kainos, tiek ir kokybės atžvilgiu. Be to, ši viešųjų paslaugų teikimo inovacija prisidėjo prie paslaugų teikėjų biudžetų diversifikavimo, savanoriškos veiklos dalyvių pagausėjimo ir nepriklausomumo nuo politinės valdžios sprendimų. Pasitikėjimas nevyriausybinių organizacijų sektoriumi per beveik 20 metų šoktelėjo net iki 80% (palyginimui, 2012 metais buvo 32%, 2018 metais - jau 52%, 2025 metais - 75%).
Savivaldybėse organizuojant vietos bendruomenių forumus su valdžios atstovais ir vietos gyventojais (NVO, bendruomenių lyderiais), žmonės yra vis aktyviau įtraukiami į sprendimų priėmimo procesus bei paskatinami kurti viešųjų paslaugų teikimo strategijas ir tas paslaugas patiems ne tik gauti, bet ir jas teikti. Vietos savivaldos atstovai yra išsamiai susipažinę tarptautiniais (EBPO, JT, ES) tarpvyriausybinių organizacijų dokumentais – rekomendacijomis bei nacionaliniais teisės aktais ir strategijomis, skatinančiomis aktyvesnį piliečių į(si)traukimą į sprendimų priėmimo procesus, sprendžiant vietos gyventojų problemas, teikiant viešąsias paslaugas.
Švietimas nebėra galvos skausmas valstybei, o mokytojas tapo prestižine profesija. Lietuvoje veikia gausus tinklas įvairiausio tipo nevalstybinių įstaigų, kurios atitinka Geros mokyklos koncepciją. Skaičiuojama, kad didžioji dalis darželių ir mokyklų įkurti gyventojų iniciatyva, o savivaldybės skiria finansavimą joms išlaikyti, taip pat sudaro sąlygas šias paslaugas teikti savivaldybės disponuojamuose visuomeninės paskirties objektuose.
Sporto sektoriuje, 2019 metais šią viešosios politikos sritį perėmus Švietimo ir mokslo ministerijai, buvo reorganizuotos visos biudžetinės ar savivaldybės viešosios įstaigos ir pagal strateginio planavimo programas konkurso būdu finansuojamos tiek mėgėjiško, tiek ir profesionalaus sporto NVO iniciatyvos.
Kultūra tapo ne tik laisvai prieinama šalies gyventojų kasdienybės dalis, tačiau ir aukštai iškelta šalies vizitine kortele visame pasaulyje. Lietuvos kultūros taryba su savo atstovybėmis regionuose įgavo naują pagreitį bei 200 milijonų eurų siekiantį biudžetą, kuris susidarė po praėjusį dešimtmetį įvykdytos biudžetinių kultūros įstaigų tinklo savivaldybėse reorganizacijos proceso. Valstybė priėmė strateginius sprendimus išlaikyti tik nacionalinės reikšmės kultūros objektus (nacionaliniai muziejai, nacionalinė biblioteka), apskričių bibliotekas ir kitas kultūros įstaigas perdavusi savivaldybėms, o pastarosios - konkurso būdu bendruomenėms ar specializuotoms kultūros nevyriausybinėms organizacijoms.
Socialinės srities paslaugos per dešimtmetį iš pagrindų pasikeitė ne tik dėl senėjančios visuomenės iššūkių, bet ir dėl to, kad Lietuva realiai tapo gerovės valstybės pavyzdžiu. Visoje šalyje veikia platus vaikų dienos centrų tinklas, socialinės paslaugos yra išvystytos tiek, kad potencialūs paslaugų gavėjai (socialiai pažeidžiami asmenys ir jų grupės, neįgalieji, vaikai, jaunimas, senjorai), renkasi paslaugų teikėjus iš plačiai siūlomo ir prieinamo paslaugų spektro.
Bendruomenės ir savivalda jau pasiekė kitą valdžios sektoriaus ir vietos gyventojų - bendruomeninių organizacijų - bendradarbiavimo lygį. Visi savivaldybės priimami sprendimai negali būti teikiami tarybos sprendimų priėmimui, kol negautas vietos savivaldybėje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių tarybų pritarimas. Bendruomenės iš esmės pakeitė prieš tai veikusias seniūnijas ir, įdiegus subsidiarumo principą, nuo šiol sukūrė realiai veikiančią antro lygio savivaldą.
Praėjusiais metais išsirinkome naują šalies prezidentą, kitąmet mūsų laukia ir nauji Parlamento rinkimai. Šiuose procesuose aktyviai dalyvauja Lietuvoje jau daugiau kaip dešimtmetį veikiančios nepriklausomos rinkimų stebėsenos iniciatyvos.
Kitąmet tvirtinsime naują ilgalaikę valstybės strategiją, kurioje bus numatytas dar svaresnis proveržis, užtikrinsiantis Lietuvai aukščiausias reitingų vietas tarp labiausiai išsivysčiusių valstybių Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijų gretose.
NVO informacijos ir paramos centro informacija