Daugiau dėmesio nevyriausybinėms organizacijoms – brandesnė visuomenė

 Daugelyje klestinčių vakarų šalių nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmuo visuomenėje yra didžiulis. Pasak Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktoriaus Martino Žaltausko, jei Lietuvoje NVO būtų išgirstos ir atsižvelgta į jų siūlymus, galėtume pradėti kalbėti apie sąmoningą ir brandžią pilietinę visuomenę, kuria pasitiki valdžios institucijos.

„NVO siekia, kad žmonėms būtų gera gyventi. Tokių šalių kaip Kanados, JAV, Didžiosios Britanijos gyventojai patys organizuojasi gyvenimą, yra aktyvūs, pilietiški, ugdomas jų sąmoningumas, tokiose šalyse yra mažesnis nusikalstamumas, aukštesnis sveikatingumo lygis. Tokia visuomenė pasiekia brandos stadiją. Bet jei mūsų valstybė laikys uždėjusi leteną ant biudžetinio sektoriaus ir neskirs lėšų problemų administravimui ar viešųjų paslaugų tiekimui, tai mes neišlipsime iš postsovietinio modelio“,– įsitikinęs M. Žaltauskas.

Pašnekovas pastebi, kad NVO bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis vis aktyvėja ir tampa atviresnis. Pavyzdys – 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu Vidaus reikalų ministerija(VRM) įgyvendino priemonę, skirtą valdžios ir NVO bendradarbiavimo stiprinimui.

„Po pertraukos su ministerijų atstovais susitikome šių metų birželį Finansų ministerijos organizuotoje ministerijų ir NVO diskusijoje. Po renginio kartu su VRM dalyvaujame ES investicijų priemonių parengimo grupėse“, – sako M. Žaltauskas.

Pašnekovo teigimu, per artimiausius penkerius metus būtina sukurti stabilią sistemą, kuri palaikytų NVO organizacijas, nes pasibaigus dabartiniam ES finansavimo laikotarpiui NVO sektoriui kyla pavojus iš esmės sumažinti savo veiklos potencialą ir gebėjimus teikti viešąsias paslaugas, jei valstybė nesudarys sąlygų šio sektoriaus tolimesnei plėtrai.
Būtinas skaidrumas ir viešumas

Pasak asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vadovo Edgaro Leichterio, siekiant padaryti sklandesnį NVO dalyvavimą veiksmų programos įgyvendinime ir bendradarbiavimą su ministerijomis, būtina remtis skaidrumu ir viešumu.

„Kol kas, pasitaiko, kad vadovaujamasi principu „myliu-nemyliu“, nėra aiškiai įvardijama, kaip priemonių aptarimui yra atsirenkamos NVO, kaip ir kodėl jos patenka ar nepatenka į darbo grupes. Nevyriausybiniai partneriai nebūtinai visada turi būti įtraukiami į darbo grupes, tačiau jie turėtų nuolatos gauti informaciją apie projekto eigą. Skaidrumas būtinas“, – teigia E. Leichteris.
Jis pridūrė, kad NVO laikomos pasyviomis, nes jos nekomentuoja ministerijų pateikiamų dokumentų.

„Tačiau dažniausiai tie dokumentai būna labai didelės apimties, pateikiami nepatogiu formatu. O juk visuomet NVO galima paklausti taip, kad atsakymą gautume, paklausti suprantamai. Tačiau to valstybės tarnyboje nėra mokoma, nėra tos kultūros ir labai daug procesų organizuojami formaliai“, – priduria E. Leichteris.

Planuojamas nuolatinis bendradarbiavimas

„Žinių ekonomikos forumo“ vadovo E. Leichterio teigimu, greičiausias ir efektyviausias būdas spręsti NVO ir ministerijų atstovų bendradarbiavimo trūkumus – aktyvus tiesioginis bendravimas, diskusijos. Šiuo tikslu praėjusią savaitę Vilniuje suorganizuotas renginys „Nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą aptarimas“. Renginyje dalyvavo skirtingų ministerijų ir įvairių skėtinių NVO atstovai.

Diskusijos dalyviai koncentravosi į kelis klausimus: kaip NVO ir ES investicijas administruojančių institucijų bendradarbiavimą paversti efektyvesniu, kaip užmegzti partnerystę ir vystyti NVO iniciatyvas, kuriuose ES investicijų administravimo etapuose bendradarbiavimas atneštų didžiausią naudą?

„Sutarta, kad kituose susitikimuose su ministerijų atstovais bus gilinamasi į konkrečias ministerijų įtakos zonose esančias priemones, jų turinį. Strateginiame lygmenyje paprastai viskas yra suprantama, o sunkumai slypi detalėse, todėl NVO atstovams naudinga daugiau sužinoti apie priemonių detales. Pačioms NVO būtina domėtis strategijomis, tobulinti narių administracinius gebėjimus, mokytis pateikti argumentuotas pastabas ir siūlymus, o ne tik kritikuoti“, – išvadas po diskusijos pateikė E. Leichteris.

„Abi pusės pateikė įsipareigojimus – tai labai svarbu partnerystei. Visi sutarėme, kad reikia kalbėtis ir girdėti kitą pusę. Tikiuosi, kad šiandien kilusios diskusijos padės kartu su NVO pagalba spręsti visuomenei aktualias problemas“, – viliasi Finansų ministerijos Europos Sąjungos Struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė.

Finansų ministerijos, NVO informacijos ir paramos centro informacija