Valstybinių institucijų ir NVO atstovų pasitarimo – diskusijos „NVO dalyvavimo įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“ apibendrinimas

2015 m. spalio 27 d. Finansų ministerijos iniciatyva suorganizuotas valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimas – diskusija „Nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“ (toliau – renginys). Šiame renginyje dalyvavo 32 nevyriausybinių organizacijų (daugiausiai skėtinių) atstovai (toliau – NVO) ir 26 valstybinių institucijų atstovai, iš viso – 58 dalyviai.

Renginio tikslas – aptarti pažangą planuojant konkrečias 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos (toliau – Veiksmų programa) priemones bei plėtojant bendradarbiavimą su NVO.

Renginį atidarė Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė, atkreipusi renginio dalyvių dėmesį į partnerystės įgyvendinimo būtinumą. Renginį ir diskusiją vedė asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Edgaras Leichteris.

Pirmoje renginio dalyje (iki kavos pertraukėlės) buvo pristatyti trys pranešimai:

1. Finansų ministerijos (pranešėjas – Paulius Baniūnas, pranešimo skaidrės pridedamos) pristatymas pirmiausia renginio dalyviams priminė apie partnerystės principo reikšmę, apibūdino galimus partnerius bei pristatė partnerystės galimybes pagrindiniuose Veiksmų programos etapuose. Ruošiantis renginiui ministerijos buvo apklaustos apie partnerystės principo taikymo pažangą Veiksmų programos įgyvendinimo etape. Skaidrėse buvo pristatyti apklausos rezultatai. Taip pat buvo akcentuojamos mokymų NVO galimybės, orientuotos į Veiksmų programos administravimo tobulinimą. Valdžios institucijoms primintos partnerystės principo įgyvendinimo gairės, o NVO buvo sudėti akcentai, patarimai efektyvesniam bendradarbiavimui vystyti. Renginio dalyviams buvo pristatytos ministerijų planuojamos Veiksmų programos priemonės, kuriose NVO gali dalyvauti kaip pareiškėjai, partneriai, naudos gavėjai.

2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pranešėjas – Arūnas Kučikas, pranešimo skaidrės pridedamos) pristatymas buvo skirtas pristatyti NVO plėtros įstatymo pagrindinius aspektus bei pristatyti pagrindines NVO plėtros politikos kryptis. Pranešimo metu buvo akcentuojamas NVO apibrėžimas bei NVO ir bendruomenių plėtros 2014-2016 m. veiksmų planas.

3. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro (toliau - centras) (pranešėjas – Martinas Žaltauskas, pranešimo skaidrės pridedamos) pranešime buvo pristatytos pagrindinės centro skėtinės organizacijos, priminti Lietuvos strateginiai dokumentai, kuriuose yra reglamentuoti NVO plėtros įsipareigojimai, pristatytos kitų šalių praktikos dėl NVO platesnio įtraukimo į šalies valdymo mechanizmus bei jų nauda, iškelta problema dėl nepakankamo strateginių dokumentų nuostatų įgyvendinimo.

Antroje renginio dalyje renginio dalyviai susiskirstė į 4 diskusijų grupes pagal sritis: „Neformalus švietimas ir kultūra“, „Socialinis verslas ir darnus vystymasis“, „Viešasis valdymas“, „Sveikata ir socialinė apsauga“. Diskusijų pagal sritis moderatoriais paskirti buvo Finansų ministerijos atstovai, kurie NVO ir ministerijų deleguotiems asmenims padėti prieiti bendrų susitarimų.

Pagrindiniai diskusijų akcentai:
1. Neformalaus švietimo ir kultūros diskusijų grupėje išryškėjo itin optimistinis nusiteikimas, kuris greičiausiai ir lėmė diskusijos efektyvumą. Diskusijoje prieita bendros išvados, kad svarbiausi etapai yra parengiamasis ir planavimo etapai, kai yra sudaromi nacionaliniai strateginiai dokumentai. Buvo pastebėta, kad bėdų gali kilti ir įgyvendinimo stadijoje, nes operatyvinio lygio strateginiuose dokumentuose nėra įgyvendinami principai, deklaruojami ilgalaikėse strategijose. Diskusijos rezultatai: sutarta, kad 1) Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau - ŠMM) iniciatyva įvyks ŠMM ir suinteresuotų NVO susitikimas, skirtas aptarti esamų ir būsimų Veiksmų programos priemonių įgyvendinimui; 2) NVO iniciatyva ŠMM bus pateiktas skėtinių organizacijų, kurios yra aktyvios švietimo srityje, sąrašas, bei pateikti konkretūs pasiūlymai dėl efektyvesnio priemonių įgyvendinimo, geresnių rodiklių pasiekimo.

2. Socialinio verslo ir darnaus vystymosi diskusijų grupėje buvo iškelta problema, kad NVO nėra pakankamai įtraukiamos į strateginių dokumentų planavimo etapą. Socialinio verslo atstovai jaučiasi neįtraukiami ir į priemonių planavimą. Šiuo metu dar nėra įteisinta socialinio verslo forma, todėl jie nėra minimi priemonių planavimo dokumentuose. Diskusijos rezultatas – planuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ūkio ministerijos ir NVO Avilio atstovų susitikimas, kurį inicijuos Finansų ministerija. Susitikime bus identifikuojami socialinio verslo požymiai, pagal kuriuos būtų galima atskirti socialinį verslą, diskutuojama, kokie galėtų būti pagrindžiantys dokumentai, aptariamas priemonių, tinkančių socialiniam verslui, sąrašas, svarstoma dėl kreipimosi į Europos Komisiją dėl pajamų grąžinimo išimčių.

3. Viešojo valdymo grupės diskusijoje išaiškėjo, kad svarbu skatinti ne tik ministerijų bendradarbiavimą su NVO, bet ir regionų (savivaldybių), jiems rengiant integruotų teritorinių investicijų programas, sudarant regionų projektų sąrašus. NVO išreiškė nuomonę, kad dalyvavimas svarbus ne tik "minkštose" ESF priemonėse, bet ir planuojant bei įgyvendinant infrastruktūrines priemones, kad būtų užtikrinamas tinkamas ir efektyvus infrastruktūros panaudojimas. Buvo paminėta, kad NVO turi įsitraukti į nacionalinių strateginių dokumentų rengimą, kadangi šie dokumentai apsprendžia kokios veiklos ir pareiškėjai bus finansuojami dar prieš parengiant priemonių įgyvendinimo planus. NVO svarbu ne tik pateikti informaciją apie planuojamas priemones, bet ir jas aptarti su ministerijomis, kadangi vien iš teisės aktų projektų ne visada galima suprasti priemonių intervencijos logiką ir remiamas veiklas. Taip pat pastebėta, kad NVO dalyvavimas labai svarbus investuojant į viešųjų paslaugų teikimą, kad galima būtų geriau atsižvelgti į paslaugų gavėjų poreikius. NVO atstovai paminėjo, kad jie dažnai "nuleidžia rankas", nes komitetuose ir darbo grupėse jų paprastai yra mažuma, todėl net jei prieštarauja sprendimams, jų nuomonė neturi lemiamos reikšmės. Diskusijos rezultatas – sutarta, kad bus tęsiamos diskusijos Vidaus reikalų ministerijos darbo grupėse.

4. Sveikatos ir socialinės apsaugos diskusijų grupėje NVO atstovai labiausiai akcentavo Veiksmų programos įgyvendinimo etapą (kai sudaromos priemonės, nustatomi pareiškėjai ir t.t.), tuo tarpu ministerijos pastebėjo didžiausią galimą NVO indėlį strategijų ir programų kūrime, nes vėliau ką nors keisti būna sunku. Nustatyti tokie bendradarbiavimo trukdžiai: kai kurios NVO lieka nuošaly, trūksta skėtinių organizacijų, trūksta skaidrumo atrenkant NVO, o iš kitos pusės, trūksta laiko atrankoms ir NVO paieškoms, todėl ministerijos bendrauja su jau žinomais, pažįstamais NVO atstovais. Vis dar neaiškios sąvokos ir pareiškėjų nustatymas (pvz. įrašyta ekonominiai ir socialiniai partneriai, neįtraukiant NVO, arba įrašyta pareiškėjai „skėtinės NVO“, nors paslaugas teiktų pavienės NVO, o ne skėtinės organizacijos). Skėtinėms organizacijoms būtinas finansavimas, o pačioms NVO turi būti suteikta galimybė „užaugti“, palaipsniui įtraukiant į viešųjų paslaugų teikimą. Diskusijos rezultatas: Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva iki lapkričio pabaigos bus suorganizuotas susitikimas su NVO, kuriame bus detaliai aptariamos NVO aktualios priemonės.

Renginio turinys ir rezultatai yra aktualūs ir naudingi visoms suinteresuotoms šalims. Diskusijų rezultatai leis užtikrinti tolesnį konstruktyvų bendradarbiavimą tarp ministerijų ir NVO bei plėtoti partnerystės principo įgyvendinimą.

NVO informacijos ir paramos centro informacija