Jaunimo organizacijų finansavimas 2015 m. − daugiau nei 15 litų jaunam žmogui

Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintame 2015 m. valstybės biudžete jaunimo ir su jaunimu dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms numatytas didesnis finansavimas. Įvairiems projektams ir iniciatyvoms bus skirta beveik 350 tūkst. litų daugiau nei 2014 m.

„Jaunimo organizacijos sveikina tokį Seimo žingsnį, džiaugiamės, kad pagaliau buvome išgirsti. Tačiau turiu pabrėžti, kad tai tik iki krizinio finansavimo lygio atstatymas ir jis vis dar nėra pakankamas pilietiško, atsakingo, verslaus jauno žmogaus ugdymui“, − komentuoja Mantas Zakarka, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas.

M. Zakarka įsitikinęs, kad dar didesnis biudžeto jaunimo organizacijoms didinimas lemtų didesnį jaunimo įsitraukimą į tokių organizacijų veiklą, efektyvų pilietiškumo ugdymą, įgūdžių, reikalingų darbo rinkai, įgijimą.

Kitais metais taip pat prasidės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuota specialiai regionų jaunimo iniciatyvoms remti skirta programa − tam papildomai bus skirta 300 tūkst. litų.

„Svarbu tai, kad šios papildomai gautos lėšos labiau padės jauniems žmonėms Lietuvos regionuose kurti ir plėsti savo iniciatyvas bei projektus“, − priduria LiJOT vadovas.

Finansavimas jaunimo organizacijoms buvo ženkliai sumažintas nuo 2008 m. (2008 m. skirta 2 500 tūkst. litų). 2009-2014 m. suma, skiriama tiesiogiai jaunimo ar su jaunimu dirbančių organizacijų projektams ir programoms, iš bendros valstybės biudžeto eilutės tesudarė 700 tūkst. litų. Pagal tokį skiriamą finansavimą vienam finansuojamos jaunimo organizacijos nariui – jaunam žmogui – per metus teko vidutiniškai 15-20 litų suma jo veiklos ir ugdymo išlaidoms padengti.

Gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas taip pat priėmė sprendimą nuo 2015 m. spalio mėnesio skirti 15 eurų krepšelį mėnesiui kiekvienam bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviui, dalyvaujančiam neformaliojo ugdymo veiklose. Skaičiuojama, jog kasmet bus skirta iki 3,24 mln. eurų užtikrinti moksleivių įsitraukimą į pasirenkamojo ugdymo veiklas – pradedant jaunimo organizacijomis ir baigiant specialiomis neformaliojo ugdymo programomis.

Šis sprendimas priimtas remiantis jau 2011-2013 metais sėkmingai įgyventu projekto „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas Lietuvos savivaldybėse” modeliu. Būtent toks finansavimo modelis padidino neformaliojo ugdymo veiklų prieinamumą ir įtraukė didesnį mokinių skaičių nei iki tol buvusios papildomos vaikų švietimo priemonės.

„Jaunimo organizacijoms labai svarbus kokybiškas neformalus ugdymas ir teisingas jo suvokimas visuomenėje. Neformalus ugdymas – tai ne tik mokyklose esantys būreliai, bet ir jaunimo organizacijų vykdomos veiklos“, − teigia M. Zakarka.

Pasak LiJOT vadovo, sprendimai tiek dėl biudžeto jaunimo organizacijoms didinimo, tiek dėl neformalaus ugdymo krepšelių padės ugdyti jaunimą ir pradėti matyti jį kaip galintį prisidėti prie valstybės problemų sprendimo.

LiJOT, NVO informacijos ir paramos centro informacija