Struktūriniai ir investiciniai fondai - Komisija sustiprino partnerių vaidmenį planavimo ir įgyvendinimo etapais

Šiandien Europos Komisija priėmė visiems bendrą standartų rinkinį, pagal kurį bus daugiau konsultuojamasi, bendraujama ir bendradarbiaujama su tokiais partneriais kaip regiono, vietos, miesto ir kitos valdžios institucijos, profsąjungos, darbdaviai, nevyriausybinės organizacijos ir subjektai, atsakingi už socialinę įtrauktį, lyčių lygybę ir nediskriminavimą, planuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESIF) lėšomis finansuojamus projektus.

Europos struktūriniai ir investiciniai fondai yra šie:

- Europos regioninės plėtros fondas (ERPF),

- Europos socialinis fondas (ESF),

- Sanglaudos fondas (SF),

- Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir

- Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF).

Pagal šį Europos partnerystės elgesio kodeksą valstybės narės turi sustiprinti už ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšų panaudojimą atsakingų valdžios institucijų ir projekto partnerių bendradarbiavimą, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu sudarydamos jiems sąlygas keistis informacija, patirtimi, rezultatais ir gerąja praktika, ir padėti užtikrinti, kad turimos lėšos būtų leidžiamos tinkamai.

„Mes siekiame, kad valstybės narės konstruktyviai bendradarbiaudamos su savo partneriais – suinteresuotųjų subjektų atstovais – Europos struktūrinių ir investicinių fondų programas planuotų ir įgyvendintų taip, kad skirtos lėšos duotų kuo didesnę naudą“, – sakė Komisijos narys L. Andoras.

Teisiškai privalomu Komisijos reglamentu priimtame elgesio kodekse nustatytais tikslais ir kriterijais siekiama, kad valstybės narės taikytų partnerystės principą. Taigi valstybės narės turės:

- užtikrinti skaidrumą atrenkant regiono, vietos ir kitoms valdžios institucijoms atstovaujančius partnerius, socialinius ir ekonominius partnerius ir pilietinei visuomenei atstovaujančias organizacijas, kurie bus paskirti visateisiais programų stebėsenos komiteto nariais;

- suteikti partneriams tinkamą informaciją ir pakankamai laiko, kad konsultacijos su jais vyktų tinkamai;

- užtikrinti, kad partneriai galėtų veiksmingai dalyvauti visais proceso etapais, t. y. nuo bet kokios programos rengimo iki jos įgyvendinimo, įskaitant stebėseną ir vertinimą;

- padėti partneriams stiprinti gebėjimus – gilinti žinias ir gerinti įgūdžius, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti visais proceso etapais;

- sukurti tarpusavio mokymosi ir keitimosi gerąja praktika ir inovaciniais metodais platformą.

Reglamente nustatyti principai valstybėms narėms privalomi, tačiau joms palikta daug laisvės sprendžiant konkrečius praktinius klausimus, susijusius su atitinkamų partnerių dalyvavimu įvairiais programavimo etapais.

Pagrindiniai faktai

Partnerystė yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos fondų valdymo principų, ja grindžiamas glaudus valstybių narių nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimas ir jų bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi bei kitais suinteresuotaisiais subjektais. Nepaisant to, kad jis yra neatsiejama sanglaudos politikos dalis, iš suinteresuotųjų subjektų pateiktos informacijos matyti, kad iki šiol įvairiose valstybėse narėse partnerystės principas taikomas nevienodai. Dažniausiai tai priklauso nuo to, ar valstybės narės institucinė struktūra ir politinė kultūra suteikia galimybių konsultuotis, bendrauti ir bendradarbiauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Teisiškai privalomas ir tiesiogiai taikomas Komisijos reglamentas (deleguotasis aktas) – tai naujos taisyklės, kuriomis įtvirtinamas partnerystės reikalavimas, nustatytas 2014–2020 m. laikotarpio Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF), Sanglaudos fondui (SF), Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF) bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnyje.

Europos Komisijos, NVO informacijos ir paramos centro informacija