Apvaliojo stalo diskusija: kodėl neišmokome jaunimo užsidirbti?

 Kodėl Lietuva, kurioje tiek išsilavinusių ir darbščių žmonių, skursta? Kodėl mūsų jaunimas nekuria savo verslo Lietuvoje ir išvažiuoja plauti indų į airijas ir norvegijas? Ir svarbiausia – kaip visa tai būtų galima pakeisti? Apie tai penktadienio popietę apvaliojo stalo diskusijoje kalbėjosi Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos (VVDK) nariai, jaunimo verslumu besidomintys žmonės ir švietimo įstaigų atstovai.

Diskusijos metu buvo pristatyti VVDK įgyvendinto projekto „TOC For Education“ metodikos taikymas bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenėms per netradicines ugdymo formas“ rezultatai, jo dalyviai dalijosi savo patirtimi, įspūdžiais ir įžvalgomis.

Dirbame ir mokomės daug, uždirbame mažai. Kodėl?

Projektui vadovavęs VVDK prezidentas prof. Rimvydas Jasinavičius sakė, kad Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių. Taip pat pas mus bene daugiausi Europoje yra žmonių, dirbančių daugiau nei vienu etatu.
„Mano užsienio kolegos dažnai manęs klausia, kodėl taip yra: esame ir darbštūs, ir išsilavinę, bet nesusikuriame ekonominės gerovės. Atsakymas paprastas – kas iš to išsilavinimo, jei neišmokstame efektyviai mąstyti ir spręsti savo bei kitų žmonių problemų“, – sako profesorius.
Jis įsitikinęs, kad dabartinė švietimo sistema situaciją tik blogina. Kiekvienais metais į darbo rinką ji išleidžia keliasdešimt tūkstančių specialistų, kurie nesugeba susikurti sau darbo vietos. „Kas vyksta, kai darbo vietų gerokai mažiau nei darbuotojų? Jaunoji karta stengiasi išstumti iš darbo rinkos senbuvius arba vyksta laimės ieškoti svetur. Taigi, kol mokslo įstaigos nepradės ruošti daugiau būsimų darbdavių, galinčių sukurti daug pridėtinės vertės sukuriančių darbo vietų, kol jaunimui duos tik žinias, o neišmokys jų naudingai pritaikyti, nepradėsime gyventi geriau“, – tvirtina R. Jasinavičius.

Projektas mokė mąstyti ir spręsti konfliktus

Siekdama prisidėti prie jaunimo verslumo ugdymo VVDK įgyvendino ES struktūrinių fondų lėšomis remiamą projektą, kurio metu parengti 76 sertifikuoti „TOC For Education“ metodikos lektoriai, dešimtyje mokyklų vyko šios metodikos mokymai, kuriuos išklausė 1178 mokiniai, 211 tėvų, 274 mokytojai ir 47 mokymosi visą gyvenimą sistemos dalyviai.

Izraelio fiziko dr. Eliyaho M. Goldratto sukurta Apribojimų teorija (angl. Theory of Constraints – TOC) pirmiausia žinoma kaip efektyvi verslo įmonių valdymo metodika. Bet jos principai sėkmingai naudojami sprendžiant tiek verslo, tiek valstybės, tiek ir šeimos bei asmenines problemas. Ši metodika padeda surasti esmines darytų ir kartojamų veiksmų klaidas, spręsti konfliktus, numatyti pasekmes, susikurti ir įgyvendinti savo tikslų medį, tapti lyderiu. Švietimo sistemai pritaikyta „TOC For Education“ metodika nuo 1995 m. naudojama daugiau nei 20-yje šalių. TOC mokymus pasaulyje jau baigė per 8 mln. vaikų ir 200 tūkst. su jais dirbančių žmonių – daugiausiai mokytojų. Svarbiausias jos tikslas – ugdyti jaunimo efektyvų mąstymą, veiklumą bei verslumą.

„TOC For Education“ projekto metu dirbta su įvairaus amžiaus mokiniais. Pasak naujųjų „TOC For Education“ metodikos lektorių, esminius šios metodikos principus suvokia ir sugeba praktiškai pritaikyti net labai maži vaikai. Diskusijoje dalyvavęs TOC ekspertas Mindaugas Voldemaras prisiminė, kad jam teko bendrauti su TOC lektore iš Singapūro. Šioje šalyje „TOC For Education“ metodika plačiai dėstoma mokyklose, tad neretai tenka pamatyti, kaip gatvėje susipykę vaikai čia pat ant šaligatvio kreida piešia „konfliktų debesis“ ir kultūringai, o svarbiausia efektyviai sprendžia savo nesutarimus. „Taigi ši metodika – puiki patyčių prevencijos priemonių. Beje, tai buvo viena iš esminių šių projekto krypčių, sulaukusių bene didžiausio mokytojų susidomėjimo.“
Pasakodami apie savo patirtį dirbant su mokyklų bendruomenėmis „TOC For Education“ lektoriai pripažino, kad sunkiausia metodikos idėjomis buvo įtikinti mokytojus, o vaikai labai greitai jas suprato ir jomis patikėjo.

„Ypač puikūs rezultatai buvo darbo su grupe moksleivių, priklausiančių vienai jaunųjų lyderių mokykloje. Jie ne tik pavyzdingai lankė mokymus, puikiai išlaikė egzaminus, bet ir ėmė steigti TOC grupeles savo mokyklose ir mokyti bendraamžius. Tai puikiausia TOC idėjų sklaida“, – pasakojo lektorė Solveiga Dargytė.

Lietuvoje darbo yra

Viena iš projekto veiklų buvo verslumo vasaros stovykla, kurios metu moksleiviai mokėsi TOC metodikos ir kūrė savo verslo planus.
„Vos kelias dienas padirbėjome su tais vaikais ir jie sukūrė puikius, pagrįstus, racionalius verslo planus. Kai kurie juos net įgyvendina ir dabar po pamokų užsidirba pinigų. Bet didžiausias mūsų pasiekimas, kad jie patikėjo – Lietuvoje yra darbo. Tik reikia jį patiems susikurti“, – sakė prof. R. Jasinavičius.

Projekto dalyviai sakė įsitikinę asmeniškai šios metodikos efektyvumu. Vieniems jis padėjo išspręsti asmenines, šeimos problemas, kitiems gelsti darbe, tretiems naudojant jos principus pavyko išbristi iš finansinės krizės.

„TOC pagrindų turėtų būti mokoma nuo pat darželio. Būtų idealu, kad motyvuoti vaikai turėtų galimybę lankyti TOC fakultatyvus, kad apie šias idėjas žinotų tėvai, o ypač mokytojai. Jei jie vaikus nuo mažumės išmokytų, kaip nusistatyti tikslą ir jo siekti, kaip planuoti savo gyvenimą ir finansus, kaip spręsti konfliktus, kad laimėtų visos jo pusės, tokių bėdų kaip nedarbas, skurdas, savižudybės Lietuvoje gerokai sumažėtų“, – įsitikinę projekto dalyviai.

Projektą „TOC For Education“ metodikos taikymas bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenėms per netradicines ugdymo formas“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis, įgyvendino Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija.

delfi.lt informacija