ŽTK pirmininkas L. Talmontas: bus grįžtama prie nacionalinės žmogaus teisių institucijos klausimo

2013 m. sausio 17 d. pranešimas VIR

Sausio 16 d. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas susitiko su Užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktoriumi dr. Algimantu Rimkūnu. Neformaliame susitikime buvo apsikeista nuomonėmis aktualiais Lietuvai žmogaus teisių klausimais. Dr. Algimantas Rimkūnas pabrėžė, jog vertinant tarptautinių žmogaus teisių rekomendacijas reikėtų stiprinti žmogaus teisių apsaugos institucinę sistemą.

Nacionalinės žmogaus teisių institucijos klausimas įvairiu instituciniu lygiu svarstomas jau nuo 2008 metų. Tokios institucijos poreikį apsprendžia tiek objektyvus nacionalinis interesas strateginiam požiūriui žmogaus teisių srityje vystyti, tiek ir nuolatiniai raginimai iš tarptautinių organizacijų tokią instituciją steigti. Susitikime akcentuotas stebimasis tokios institucijos vaidmuo. L. Talmontas patikino, kad nacionalinės institucijos klausimas toliau bus gvildenamas komitete pavasario sesijoje. Taigi susitikimo metu aptarta, kad būtina atnaujinti suinteresuotų institucijų diskusijas dėl nacionalinės institucijos steigimo ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo projekto priėmimo, nustatant Seimo kontrolierių įstaigos veiklos sritis taip, kad jos atitiktų Nacionalinei žmogaus teisių institucijai keliamus reikalavimus.

Taip pat susitikime buvo paliestas LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) teisių klausimas. Lietuva – vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri prieštarauja gairių priėmimui šioje srityje. Susitikime aptarta, kad nereikėtų vengti šio klausimo, būtina skirti daugiau dėmesio visuomenės švietimui tolerancijos ugdymo srityje. Būtų vertingos diskusijos, kuriose dalyvautų tiek politikai, tiek visuomenė. Taip, palaipsniui, galėtų būti peržiūrėta Lietuvos pozicija šiuo klausimu. Pastebėtina, kad Vyriausybės programoje lygios galimybės ir lygių teisių užtikrinimas įtvirtintos kaip svarbiausios mūsų vertybės.

17-oje iš 27 Europos Sąjungos valstybių veikia Jungtinių Tautų Organizacijos pripažintos nacionalinės žmogaus teisių institucijos, atitinkančios vadinamuosius Paryžiaus principus. Paryžiaus principuose yra numatytos tokiai institucijai priskirtinos funkcijos: žmogaus teisių stebėjimas, patarimai valdžios institucijoms, įskaitant patarimus dėl galiojančių ir rengiamų teisės aktų; žmogaus teisių sklaida ir visuomenės švietimas žmogaus teisių klausimais; tarptautinis bendradarbiavimas ir galima papildoma skundų nagrinėjimo funkcija. Pagal Paryžiaus principus šios institucijos kompetencija nustatoma įstatymu arba Konstitucija.

2011 m. rugsėjį Lietuvos Respublikos Seimo valdyba sudarė darbo grupę Seimo kontrolierių įstaigos veiklos reglamentavimui tobulinti. Buvo nutarta, kad Lietuvai šiuo metu nenaudinga kurti naują nacionalinę žmogaus teisių instituciją, tačiau reikia patobulinti esamus teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad Seimo kontrolierių įstaiga atitiktų nacionalinei žmogaus teisių institucijai keliamus reikalavimus. Buvo parengtos atitinkamos įstatymo pataisos, tačiau Seimas pasiūlė įstatymo projektą dar tobulinti.

Žmogaus teisių komiteto biuro informacija