Žmogaus teisių užtikrinimas – svarbus kiekvieno asmens kiekvienam žingsniui

Svarbu pabrėžti, kad išskirti keletą žmogaus teisių grupių yra sudėtinga, nes kiekvienas mūsų veiksmas, mūsų teisė į darbą, atlygį už jį, teisė kurti šeimą, į gyvybę ir panašiai, tai yra teisės, kurias visi įgyvendiname kiekvieną dieną ir net nesusimąstome, kad kažkam reikėjo kovoti, kad visi jas turėtų lygias.

Vis dėlto, visuomenėje dar yra žmonių, kuriems paprastos teisės, kurios tapo tokios įprastos mums ir yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, yra nepasiekiamos. Dėl to, ypatinga svarba tenka partnerystei tarp valsybės institucijų ir pilietinės visuomenės.

Partnerystė tarp institucijų ir organizacijų turi būti nuolatinė, o dialogas nenutrūkstamas ir inicijuojamas ne tik nevyriausybinių organizacijų, kaip dažnai atsitinka.


Jungtinės Tautos: Lietuva per paskutinius dvejus metus buvo svarstyta įvairių Jungtinių tautų žmogaus teisių institucijų: Žmogaus teisių tarybos, Komiteto dėl rasinės diskriminacijos panaikinimo, Žmogaus teisių komiteto: dauguma aspektų pabrėžiamų skirtingose JT institucijų ataskaitose kartojasi.

Lietuva jau pradėjo kai kurių rekomendacijų įgyvendinimą, todėl labai svarbu, kad procesas nenutrūktų ir jas įgyvendinant nuolat būtų palaikomas ryšys su pllietine visuomene, organizuojant susitikimus ir pasitarimus ne tik tais atvejais, kai reikia atsiskaityti.


Jungtinės tautos akcentuoja šiuos pagrindinius aspektus užtikrinant tolimesnį žmogaus teisių vystymąsi:

1. Nacionalinės žmogaus teisių institucijos įsteigimas – jau praėjusiais metais, buvo suformuota darbo grupė, kuri rengė įstatymo projektus, galiausiai procesas sustojo, o naujausias projektas neatitinka Paryžiaus principuose numatytų institucijai taikomų nuostatų. Todėl labai svarbu tęsti darbą ir nebeatidėlioti šios institucijos įsteigimo;
2. Šeimos koncepcija ir genderizmo baubai Lietuvoje: kovai su smurtu būtina toliau tęsti pareigūnų, prokurorų, teisėjų mokymus, kaip rekomenduoja Jungtinės tautos būtina pradėti organizuoti privalomą lytinį švietimą mokyklose ir nustoti žmones gąsdinti genderizmo baubu, nes akivaizdu, kad besiformuojantys lyčių stereotipai Lietuvoje turi akivaizdžių pasekmių ne tik žmonių psichosveikatai, bet ir gyvybėms (kaip parodo aukštas savižudybių tarp vyrų skaičius).
3. JT Žmogaus teisių taryba ragino Lietuvą užtikrinti LGBT išraiškos ir susirinkimų laisvę, kovoti prieš diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu, rekomendavo Lietuvai imtis reikalingų teisinių veiksmų ir priemonių, kad būtų pripažinta šeimų įvairovė ir tos pačios lyties poroms būtų suteiktos tokios pat teisės ir socialinė apsauga kaip ir hetero poroms. Todėl Vyriausybė turėtų imtis ne tik proaktyvių veiksmų įstatymų leidyboje, bet ir švietime. LGBT asmenys yra Lietuvos dalis, tai nėra kažkoks fenomenas atsiradęs įstojus į ES, jais esame mes, mūsų broliai, seserys, galbūt tėvai, mamos, draugai. Tik dabar vienintelis klausimas – ar Lietuva artėjant jos pirmininkavimui ES pasiruošusi pagaliau rodyti pavyzdingą elgesį ir savo demokratiniame vystymesi užtikrinti visų asmenų realų lygiateisiškumą.
4. Tautinių mažumų teisės – reikėtų nebeatidėlioti Tautinių mažumų įstatymo priėimimo, nustatant tautinių mažumų sąvoką, jų teises ir pareigas. Tautinės mažumos yra Lietuvos dalis, todėl strategijos dėl jų integracijos turėtų būti vystomos įtraukiant bendruomenių narius.
5. Labai svarbu pagaliau pripažinti, kad svarbu įgyvendinti tautinių mažumų socialines, ekonomines teises, ne tik kultūrines. Todėl kalbant apie romų bendruomenę, reikalingas pagaliau esminis politinis sprendiams dėl būsto klausimų, nes akivaizdu, kad sunku spręsti kitas problemas ignoruojant būsto problemą.
6. Neapykantos nusikaltimai: teismų vengimas pripažinti modifikuotas svastikas kaip turinčias panašumų į svastiką, politinių partijų jau ne pirmą kartą naudojami neapykantą skatinantys plakatai, pranešimai, karikatūros ir vengimas jiems suteikti teisinį įvertinimą sukuria terpę neapykantos nusikaltimų plitimui ne tik elektroninėje erdvėje, sukelia baimę rasistinių nusikaltimų aukoms ir jų apatiją ko nors imtis, kai smurtaujama prieš juos tiesiogiai. Todėl reikėtų imtis visų įmanomų priemonių neapykantos nusikaltimams tirti ir apmokyti specialistus atlikti tokius tyrimus.

Lietuvos žmogaus teisių centro informacija