Kuo susijęs NSO su JNVO?

Tikriausiai įdomu, kuo gi susijęs NSO su JNVO? Galima sakyti, jog dviem dalykais. Pirmasis – tai pavadinimų trumpiniai, o antrasis – NSO (neatpažintas skraidantis objektas) dažnai tampa JNVO (jaunimo nevyriausybinė organizacija). Nors Lietuvoje gausu aktyviai veikiančių jaunimo organizacijų, sąjungų, tokių kaip: Lietuvos skautija (LS), skirtinguose miestuose įsikūrusios jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ (AS), Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) ir dar daugelis kitų jaunimo nevyriausybinių organizacijų (JNVO), tačiau jei šie pavadinimai bei sutrumpinimai yra gerai žinomi, tai dar nereiškia, jog visi juos atpažįsta ir nenuostabu, kad kažkas NSO gali sumaišyti su NVO. Suprantama, jog visose jaunimo organizacijose gausu aktyvaus jaunimo, norinčio nuversti kalnus, tačiau ar susimąstei, ką veikia kita dalis jaunuolių?

Lietuvoje apie 10 – 14 proc. sudaro jauni žmonės, kurie nedirba, nesimoko, neturi veiklos ir nepriklauso jokioms organizacijoms. Paklausite, o kas čia tokio? Kas sakė, kad visi turi mokytis? Kodėl reikia dirbti, jei puikiai jautiesi būdamas artimųjų išlaikytiniu? O ar verta užsiimti savanoriška, visuomenine veikla, jei atlygio už tai negauni? Tikriausiai kalbėdami apie žmones bei įvairias situacijas, sunkiai atrastume šimtaprocentinį variantą, tačiau nagrinėjant aktyvaus bei pasyvaus jaunimo klausimus, kuo daugiau teigiamų atsakymų į mano paminėtus klausimus, tuo geriau: šviesesnė valstybės ateitis, aktyvesnė visuomenė, mažesnės socialinės atskirties bėdos, aiškesni jaunimo poreikiai bei galimybės ir, žinoma, efektyvesnis asmeninių įgūdžių lavinimas. „Artimiausia Lietuvos ateitis priklauso nuo beveik 710 tūkst. jaunuolių, kuriems dabar yra nuo 15 iki 29 metų. Mažiau galimybių turintys jaunuoliai yra patekę į socialinę atskirtį, jiems stinga įgūdžių sėkmingai integruotis visuomenėje, todėl labai svarbu tokį jaunimą skatinti įvairiomis priemonėmis būti aktyvesnį, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, nes tai atveria daug kelių į sėkmingą ateitį jaunam žmogui“, – tvirtino tuometinė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė.

Drąsiai galima teigti, kad visuomeninė veikla ne tik pildo kiekvieno jaunuolio žinių bei įgūdžių bagažą, tačiau ir stiprina valstybę. Pagal „Eurofound“ atliktą tyrimą teigiama, kad visose Europos Sąjungos šalyse yra apie 14 mln. nedirbančių ir niekur nesimokančių žmonių, kuriems nuo 15 iki 29 metų. Dėl šios priežasties valstybės patiria didžiulius nuostolius bei visos ES bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukį. Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, pasitelkus įvairias priemones, svarbu jaunus bei veiklos neturinčius žmones įtraukti į aktyvesnį visuomenės gyvenimą, skatinti jaunuolius darbuotis ar bent jau išsamiau susipažinti su nevyriausybiniu sektoriumi bei kitomis su jaunimo temomis susijusiomis veiklomis. Tai ne tik tikslas, tačiau ir socialinės politikos prioritetas, kuris bus akcentuojamas Airijos – Lietuvos – Graikijos TRIO pirmininkavimo ES Tarybai metu. Jau nuo šių metų sausio 1 d. trys šalys: Airija, Lietuva ir Graikija pradėjo 18 mėnesių trukmės bendradarbiavimą kaip ES pirmininkaujančios šalys. ES ministrų taryboje buvo patvirtinti šių šalių prioritetai jaunimo politikos srityje. Pirmoji į darbą jau kibo Airija, kuri dėmesį skirs kokybiškam darbui su jaunimu, o Lietuvos prioritetas – jaunų žmonių grupė, kurie šiuo metu nedirba, nesimoko, nedalyvauja mokymuose bei jų socialinė integracija.

Skaityti daugiau zinauviska.lt puslapyje

Daugiau informacijos apie Lietuvos jaunimo organizacijas zinauviska.lt puslapyje

zinauviska.lt informacija