Užimtumas ir socialinė raida: didėja skirtumai, auga ilgalaikės atskirties rizika

Po penkerių ekonomikos krizės metų ir dėl 2012 m. sugrįžusios recesijos nedarbas pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dvidešimtmetį, namų ūkių pajamos mažėja, o skurdo ir atskirties rizika nuolat didėja, visų pirma Pietų ir Rytų Europos valstybėse narėse, – teigiama 2012 m. apžvalgoje „Europos užimtumo ir socialinės tendencijos“.


Krizė kur kas smarkiau paveikė socialinę situaciją, nes susilpnėjo vadinamųjų automatinių stabilizavimo priemonių – mažesnių mokesčių ir didesnių socialinių išmokų – pirminis apsauginis poveikis. Ryškėja atotrūkis tarp šalių, kurių padėtis sparčiai blogėja, t. y. menksta pajėgumai, auga nedarbas, mažėja disponuojamosios pajamos, ir šalių, kurios krizei kol kas yra daugiau ar mažiau atsparios. Pastarosios turi geriau veikiančias darbo rinkas ir tvirtesnes socialinės apsaugos sistemas.

„2012-ieji Europai buvo nelengvi metai – nedarbas toliau augo, socialinė padėtis toliau blogėjo, – sakė už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Europos Komisijos narys László Andoras. – Tačiau mūsų analizė rodo, kaip įgyvendinus tinkamas darbo reformas ir patobulinus socialines sistemas galima padidinti valstybių narių atsparumą ekonominiams sukrėtimams ir greičiau įveikti krizę. Vis dėlto nelabai tikėtina, kad 2013-aisiais Europai pavyks gerokai pagerinti socialinę ir ekonominę padėtį, jei nebus padaryta didesnė pažanga patikimai sprendžiant euro krizės problemas, ieškant išteklių svarbioms investicijoms, be kita ko, į gebėjimų ugdymą, galimybes įsidarbinti ir socialinę įtrauktį, ir užtikrinant, kad finansų sistemos „dirbtų“ realiajai ekonomikai.“

Didėja skirtumai euro zonoje

Vidutinis ES nedarbas – beveik 11 proc. Ataskaitoje patvirtintos naujos divergencijos tendencijos – didžiausi skirtumai nustatyti tarp šiaurinių ir pietinių euro zonos šalių. Nedarbo lygio skirtumas šiose šalyse 2000 m. buvo 3,5 procentinio punkto, 2007 m. visiškai išnyko, o 2011 m. pasiekė net 7,5 procentinio punkto. Už euro zonos ribų skirtumai taip pat didėja, tačiau yra gerokai mažesni. Tokios nerimą keliančios tendencijos reiškia, kad reikia skubiai ieškoti veiksmingesnių makroekonominio stabilizavimo priemonių. Tai rodo ir tebevykstančios diskusijos dėl stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos. Iš analizės taip pat matyti, kad valstybių narių, kurios, siekdamos padidinti darbo rinkų dinamiškumą, vykdė svarbias reformas, bedarbiai turi kur kas daugiau galimybių rasti darbą net siaučiant krizei. Blogiausia ilgalaikė nedarbo situacija (virš 7%) 2011 metais buvo užfiksuota Slovakijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Imtis tokių reformų taip pat raginama 2012 m. balandžio mėn. Komisijos paskelbtame užimtumo srities dokumentų rinkinyje ir 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje; jų detalus nagrinėjimas bus įtrauktas į 2013 m. Europos semestrą ir į konkrečias rekomendacijas šalims.


Skaityti daugiau delfi.lt puslapyje

Delfi.lt informacija