Europos Komisija siūlo priemonių rinkinį jaunimo užimtumui
Europos Komisija siūlo priemones, kuriomis valstybėms narėms būtų padėta sumažinti per didelį jaunimo nedarbo lygį ir sumažinti socialinę atskirtį jaunimui suteikiant galimybių gauti darbo pasiūlymų ar toliau mokytis.
Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento prašymu Komisijos Jaunimo užimtumo srities dokumentų rinkinyje yra Rekomendacijos valstybėms narėms dėl „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos sukūrimo pasiūlymas. Šia iniciatyva turėtų būti užtikrinama, kad jaunimas iki 25 metų turėtų galimybių gauti gerų darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo.
Siūloma rekomendacija valstybės narės raginamos megzti stiprią partnerystę su suinteresuotaisiais subjektais, užtikrinti ankstyvą užimtumo tarnybų ir kitų jaunimą remiančių partnerių intervenciją, imtis paramos priemonių darbo jėgos integracijai užtikrinti, tuo tikslu pasinaudoti visa galima Europos socialinio fondo ir kitų struktūrinių fondų teikiama parama, vertinti, nuolat tobulinti ir greitai įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvas.
Europos Komisija valstybes nares rems teikdama ES finansavimą, skatindama valstybių narių gerosios patirties mainus, per Europos semestrą stebėdama, kaip įgyvendinama „Jaunimo garantijų“ iniciatyva, ir informuodama visuomenę.
Perėjimui iš mokyklos į darbo rinką palengvinti priemonių rinkiniu taip pat pradedamos Europos socialinių partnerių konsultacijos dėl stažuočių kokybės sistemos, kad jaunimas galėtų saugiomis sąlygomis įgyti aukštos kokybės darbo patirties. Be to, siekiant pagerinti gamybinės praktikos pasiūlą ir paklausą valstybėse narėse plačiau diegiant sėkmingos gamybinės praktikos pavyzdžius, sukuriamas Europos gamybinės praktikos aljansas ir aprašomi kliūčių jaunimo judumui mažinimo būdai.
Darbo rinkoje maždaug 5,5 mln. jaunuolių (daugiau negu 1 iš 5) negali gauti darbo, o 7,5 mln. 15–24 metų jaunuolių nei dirba, nei mokosi. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) skaičiavimais, ekonominė jaunimo neintegravimo į darbo rinką kaina yra daugiau kaip 150 mlrd. EUR per metus arba 1,5 proc. ES BVP. Kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Bulgarijai, Kiprui, Graikijai, Vengrijai, Airijai, Italijai, Latvijai ir Lenkijai, jaunuolių nedarbas kainuoja 2 arba daugiau proc. jų BVP. Galimybė dabar ir ateityje išvengti šių ekonominių išlaidų gerokai pranoksta biudžeto išlaidas siūlomai "Jaunimo garantijų" iniciatyvai įgyvendinti.
Pagrindiniai faktai
13 valstybių narių jaunimo nedarbo lygis jau yra didesnis negu 25 proc., Graikijoje ir Ispanijoje – didesnis negu 55 proc. Italijoje, Portugalijoje, Airijoje, Bulgarijoje, Kipre, Latvijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje – maždaug 30 proc. arba dar didesnis. Daugiau kaip 30 proc. bedarbių iki 25 metų neturi darbo ilgiau negu 12 mėnesių – 2011 m. jų buvo 1,6 mln., palyginti su 0,9 mln. 2008 m.
Bendras jaunimo užimtumo lygis per pastaruosius ketverius metus sumažėjo beveik penkiais procentiniais punktais, t. y. tris kartus daugiau negu suaugusiųjų. Darbo neturinčio jaunuolio galimybės gauti darbą menkos. Tik 29,7 proc. 15–24 metų darbo 2010 m. neturėjusių asmenų jį gavo 2011 m., per trejus metus šis skaičius sumažėjo beveik 10 proc.
Didžiausia rizika Europos darbo rinkoje kyla jaunimui, be to, nuolat didėja pavojus, kad jie atsidurs visuomenės užribyje. Be tiesioginių pasekmių, tai turi ir vidutinės trukmės bei ilgalaikį poveikį. Didėjanti darbo rinkos krizė gali skaudžiai ir ilgam paveikti nemažą visos jaunimo kartos dalį ir padaryti neigiamą poveikį užimtumui, produktyvumui ir socialinei sanglaudai dabar ir ateityje.
Siūlomos Jaunimo užimtumo srities dokumentų rinkinio priemonės grindžiamos veiksmais, įgyvendinamais pagal Jaunimo galimybių iniciatyvą, paskelbtą 2011 m. gruodžio mėn. (žr. IP/11/1568 ir MEMO/11/928). Padedant Komisijos darbo grupei aštuonios valstybės narės, kuriose nedarbo lygis aukščiausias, perskirsto ES struktūrines lėšas jaunimo užimtumui padidinti, rengia jaunimo įdarbinimo planus ir tobulina švietimo ir mokymo programas.
Jaunimo nedarbo problemoms spręsti Komisija taiko ir kitas politines priemones, pavyzdžiui, rengia konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. 2012 m. liepos mėn. beveik visos valstybės narės gavo rekomendacijas dėl jaunimo padėties pagerinimo. Komisijos pasiūlymu ES Ministrų Tarybos tvirtinamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos – politikos koordinavimo priemonės, kuriomis, įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, gerinamas ekonomikos politikos valdymas ir koordinavimas ES lygmeniu.
2013 m. metinėje augimo apžvalgoje, kuria pradedamas 2013 m. Europos semestras, pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų labiau stengtis kovoti su nedarbu, didinti įsidarbinimo galimybes, remti jaunimo darbo paieškas ar pastangas grįžti į darbo rinką.
Daugiau informacijos:
MEMO/12/938
Jaunimo užimtumo puslapis
Europos Komisijos informacija