Nesutarimai dėl pozityvios moterų diskriminacijos

Dar šių metų kovą pasirodė pranešimai apie tai, kad už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakinga Europos Komisijos narė Viviane Reding ruošiasi teikti vadinamosios pozityvios diskriminacijos pobūdžio pasiūlymą: priimti reglamentą, kuris įpareigotų stambias biržose kotiruojamas ES įmones tarp savo nevykdomąsias pareigas einančių valdybų narių turėti ne mažiau nei 40% moterų. Nereikia ir sakyti, kad tokio pobūdžio pasiūlymas nuo pat pirmųjų pranešimų pasirodymo sukėlė daugybę debatų ir susipriešinimo, ir netgi buvo pirmasis pasiūlymas Jose Manuel Barroso vadovavimo laiku, kuriam nebuvo vienbalsiai pritarta visų Komisijos narių.

Pasipriešinimas pasiūlymui

Teikdama tokį pasiūlymą Viviane Reding siūlė ne mažiau kaip 250 darbuotojų turinčiose ir bent 50 milijonų eurų metinių pajamų gaunančiose įmonėse įvesti nuo lyties nepriklausantį valdybos narių atrankos mechanizmą. Skaičiuojant pagal šiuos kriterijus, tokia tvarka galiotų apie 5000 įmonių ES. Be abejo, pagrindiniais atrankos kriterijais turėtų išlikti objektyvių reikalavimų ir kompetencijų atitikimas, tačiau jei juos vienodai gerai tenkintų du skirtingų lyčių kandidatai į poziciją, priimti įmonės turėtų tą, kurio lyties atstovų valdyboje yra mažiau. Po tokios formuluotės verta priminti, kad šiuo metu biržose kotiruojamų įmonių valdybose 85% nevykdomųjų pareigų pozicijų užima vyrai.

11 ES šalių narių (Belgija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Ispanija, Portugalija, Danija, Suomija, Graikija, Austrija ir Slovėnija) jau yra priėmusios skirtingo lygio reguliavimo įstatymus, siekiančius geresnį moterų atstovavimą įmonėse. V. Reding problema įvardija tai, kad egzistuojant skirtingiems reguliavimo būdams, tai gali neigiamai atsiliept bendrai ES rinkai.

Prieš moterų kvotų įvedimą balsavo ne tik ES diplomatijos vadovė baronienė Catherine Ashton – jam nepritaria ir nemažai įtakingų moterų verslo pasaulyje. Viena jų - Angela Ahrendts, mados namų „Burberry“ vadovė, kuri yra viena iš vos dviejų moterų, vadovaujančių įmonei iš FTSE-100 (akcijų indeksas, apskaičiuojamas įvertinus 100 didžiausios kapitalizacijos įmonių, kurių akcijomis prekiaujama Londono akcijų biržoje, akcijų kainas) sąrašo.

Be nesutarimo pačioje Komisijoje ir versle, tokiam siūlymui pasipriešino ir devynios ES šalys narės: Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Malta, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Lietuva. Nors Vokietija šio laiško nepasirašė, tačiau vertinant valdžios atstovų pasisakymus taip pat aiški jos pozicija nepritarti Jungtinės Karalystės inicijuotame laiške EK pirmininkui Barroso, pasiūlymui oponuojančios šalys neneigia, kad „listinguojamose bendrovėse vis dar yra per mažai moterų“, tačiau nepritaria siūlymui šią problemą spręsti Europos Sąjungos mastu.

„Mes pabrėžiame, kad bet kokios planuojamos priemonės šioje srityje turi būti sukurtos ir įgyvendintos nacionaliniu lygiu“, - BNS teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, pasirašęs šį laišką.

Sušvelninta naujoji versija

Po atidėliojimų Komisija galiausiai pateikė šį pasiūlymą lapkričio 14 dieną. Remiantis BBC, turėjusio galimybę palyginti abi - pirminę ir galutinę pasiūlymo redakcijas, vertinimu, galutinis pristatytas dokumentas yra gerokai „atskiesta“ ir sušvelninta pirmojo versija. Komisarė V. Reding tokius vertinimus neigia, argumentuodama, kad galutinė redakcija yra ir vienintelė oficialiai pristatyta dokumento redakcija, todėl bet koks palyginimas nėra įmanomas.

Visgi net vertinant jos pačios žodžius spaudai pavasarį, akivaizdu, kad buvo sušvelnintos kone esminės pasiūlymo vietos. Pirma – „tikslas“ pasiekti 40% moterų narių tarybose dabar formuluojamas kaip „orientyras“. Antra, pradžioje numatyta sistema, jog šio tikslo neįgyvendinusios šalys sulauks sankcijų, pakeista į sistemą, kurioje nuobaudos gresia tik toms valstybėms, kurios nesudarė sąlygų siekti šio tikslo. Be to, panaikintos visos užuominos į užmojus 40% ribą dar ir viršyti.

Po tokių pokyčių akivaizdu, kad situacijos nenorinčioms keisti įmonėms realaus akstino to daryti ir nėra. Pagal naująją tvarką, ES tepristatytų siektiną orientyrą – 40% moterų valdybose – o valstybės turėtų galimybę pačios pasirinkti instrumentus to siekti. Panašu, kad tai yra būtent tai, ko ir norėjo pirminiam pasiūlymui oponavusios šalys, o vertinant tai kaip ES atliktą žingsnį, jis smarkiai primena jos tradicinį veikimą nustatant orientyrus ir strategijas. Vis dėlto V. Reding tai tebevadina „lūžio tašku“, kuris iš esmės pakeis moterų situaciją. Manęs naujoji redakcija nebeįtikina, bet galbūt tai paveikta dar ir bendru netikėjimu pozityvia diskriminacija tokioje situacijoje. Nors tikslas ir puikus, tačiau pasirinktos priemonės nėra adekvačios, ir šiuo atveju būtų daug tikslingiau apsvarstyti Jungtinės Karalystės kultūros sekretorės bei moterų ir lygybės ministrės Maria Miller žodžius, kad stipresnis postūmis moterims darbo rinkoje būtų stipri ir patikima vaikų priežiūros sistema, o ne globėjiškas požiūris į jas.

Pažink Europą informacija