Įgyvendinant Bendruomeninės veiklos stiprinimo programos bandomąjį modelį, vietos bendruomenėms paskirstyta daugiau kaip 0,5 mln. eurų

Stiprios ir veiklios vietos bendruomenės – viena svarbiausių brandžios ir pilietiškos visuomenės sąlygų, todėl jų veikla remiama tiek valstybės, tiek savivaldybių finansavimo instrumentais. Vienas iš jų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomeninės veiklos stiprinimo programa, pagal kurią jau ne vienerius metus finansuojamos įvairios bendruomeninės iniciatyvos: nuo kaimynų švenčių, laisvalaikio ir užimtumo erdvių įrengimo iki kaimynystėje gyvenantiems reikalingų socialinių paslaugų ar vietos socialinių verslų kūrimo. „Tačiau ne visuomet šios programos sąlygos palankios būtent bendruomeninėms organizacijoms, kadangi teikiant projektus tenka konkuruoti su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis bei religinėmis bendrijomis. Nors turime puikių aktyvių ir stiprių vietos bendruomenių pavyzdžių, kai kur kaimynų bendruomenės dar tik buriasi ir nėra pakankamai stiprios, todėl reiktų palankesnių sąlygų joms augti ir įgyvendinti savo idėjas,“ – pasakojo Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė.

Todėl šiais metais Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras kartu su partneriais Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjunga ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, bendradarbiaudami su dešimt Lietuvos savivaldybių (Anykščių r.,  Elektrėnų r., Kaišiadorių r., Kauno m., Kėdainių r., Klaipėdos m., Klaipėdos r., Panevėžio m., Tauragės r., Trakų r.) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pirmą kartą sėkmingai įgyvendina bandomąjį bendruomeninių organizacijų projektų rėmimo modelį, pagal kurį konkurse galėjo dalyvauti išimtinai tik gyvenamosios vietos bendruomenių organizacijos. Pasak Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorės Olgos Žuravliovos, „pirmą kartą pasiūlyta konkursinio finansavimo programa, skirta tik gyvenamosios vietos pagrindu susibūrusioms bendruomenėms su gyvenimu kaimynystėje susijusioms iniciatyvoms ir poreikiams remti, t.y. kaimynystei stiprinti. Kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, religinėms bendruomenėms kasmet atsiranda naujų galimybių ir finansinių priemonių, todėl šiame modelyje jos galėjo dalyvauti tik kaip vietos bendruomenių partnerės.“

Lyginant su ankstesne bendruomeninių organizacijų rėmimo tvarka, buvo ir kitų naujovių. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro, Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos ekspertų komanda teikė metodinę pagalbą ir nuolat konsultavo tiek savivaldybių atstovus, tiek bendruomenines organizacijas paraiškų teikimo ir projektų įgyvendinimo etapuose.  Siekiant vienodų galimybių pretenduoti į projektų finansavimą, minėtose dešimtyje savivaldybių išbandytas ir naujas lėšų skirstymo būdas – lėšos skirstomos visos savivaldybės mastu, atsisakant iki šiol taikyto skirstymo seniūnijoms. „Dėl to nukentėdavo tos seniūnijos, kuriose veikiančių bendruomenių yra daugiau – joms tekdavo dalinti to paties dydžio projektų biudžetą, kaip ir tose seniūnijose, kur tėra viena arba dvi bendruomeninės organizacijos. Mūsų nuomone, tai nėra teisinga“,– teigė O. Žuravliova.

Pagal naująją tvarką organizuotame bendruomeninių organizacijų projektų 2021 m. konkurse sulaukta 132 paraiškų, iš kurių 100 buvo pripažintos tinkamomis ir perduotos savivaldybėse suformuotoms vertinimo komisijoms, kuriose svarbų vaidmenį atlieka seniūnaičiai. Bendras paraiškose nurodytas lėšų poreikis įvairioms kaimynų idėjoms ir veikloms – beveik 630 tūkst. Eur.

Remiantis vertinimo komisijų siūlymais, buvo atrinkti ir finansuoti 92 vietos bendruomenių projektai, kuriems buvo paskirstyta beveik 520 tūkst. Eurų.  Nepaisant nepalankių sąlygų – pandemijos  ir trumpo įgyvendinimo laikotarpio, iki gruodžio 20 dienos dešimtyje savivaldybių bus įgyvendinta įvairiausių  kaimynus suburiančių veiklų – bendruomenių švenčių, koncertų, senjorų lankymo, edukacinių užsiėmimų ir išvykų, užimtumo ir poilsio erdvių atnaujinimo,  socialinių verslų kūrimo bei kitų geresnę ir saugesnę gyvenamąją aplinką kuriančių iniciatyvų.

Siekiant įvertinti bandomosios programos sėkmę, lapkričio mėn. įvyko susitikimai su programoje dalyvavusių dešimties savivaldybių ir bendruomeninių organizacijų atstovais, kurių metu aptarta konkurso organizavimo eiga bei siūlymai dėl šio modelio tobulinimo. Pirmieji dalyvių atsiliepimai labai palankūs, tačiau iki šių metų pabaigos dar bus teikiamos rekomendacijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kaip dar labiau bendruomeninės veiklos stiprinimo priemonę priartinti prie pačių bendruomenių poreikių.  

 

Priemonės konsultanto informacija

Nuorodos